Prancūzų naujosios bangos stiliaus minimalistinė mylimųjų scena, nespalvota, 1950–1960-ųjų Europos kino tonas. Pora stovi arti, bet nesiliečia, ramus intymumas išreiškiamas per artumą, o ne veiksmą. Moteris šiek tiek pasilenkia vyro link; vyras žiūri pro ją, susimąstęs. Paprasti, kuklūs drabuži – trenčo, vilnoni palt, megzti džemperi, klasikini marškini. Be žavesio, be perteklės. Natūralūs veid, minimalus makiažas, autentiškos išrškos. Nustatyta tuščioje Paryžiaus gatvėje ar siauroje Europos alėjoje, ankstyvas rytas ar apniukusi dienos šviesa. Kavinės kėdės sukrautos, dviratis atremtas į sieną, akmens tekstūros, lang su langinėmis. Statiška kamera, akių lygio kadravimas, plati neigiama erdvė, netobula kompozicija. Švelni natūrali šviesa, švelnūs šešėli, subtilus 35 mm filmo grūdėtumas. Emocija perteikiama per ramybę, tylą ir neišspręstą įtampą – meilė akivzdi, bet neištarta. Minimali dialogo energija, poetinis realizmas, tylus ilgesys, žmogiškasis trapumas. Įkvėpta Godardo / Truffaut, antidramatiškas, stebėjimo kinas, amžinas intymumas, santūri romantika, art-house melancholija